Savo gamybos Litavimo Stotelė

Vis lituojant senuoju 15W lituokliu tekdavo pasinervinti, kad lituoklis ima ir prikimba prie didesnių lituojamų padų. O kartais išvis nenori lyditi lydmetalio.. Tai tikrai būdavo ne pats maloniausias jausmas :) o ir rizika sugadinti plokšte didėdavo, nes juo labiau nelydosi – juo labiau spaudi, tuo daugiau šansų, kad nusprūs lituoklis ir arba takelis bus koks pažeistas, arba nudeginti nagai ir vis tiek kas nors pažeista :)   Tad nusprendžiau pasidaryti litavimo stotelę:

SoldSt

Svarbiausias litavimo stotelės privalumas, tai reguliuojama temperatūra ir temepratūros palaikymas. Kitas geras dalykas tai nuo tinklo atsirišimas, nes lituoklis veikia ant 24V, kurie yra gaunami per transformatoriu. Lituoklis 48W – tai galingumas žymiai didesnis už senajį lituoklį. Tam buvo pasirinktas šitoks Lituoklis. Daug ką padėjo įsigyti geras draugelis Darius “nitro” :) Todėl gerokai sumažėjo stotelės savikaina :) Toliau reikėjo sugalvoti būdą kaip nuskaityti lituoklio temperatūrą, kuri yra matuojama termoporos (thermocouple) pagalba, kuris yra įmontuotas į patį lituoklį. O ten įtampa labai maža, kurią būtų galima paprastai pamatuoti Atmega ADC pagalba.. Ši įtampa turėtų būti susitprinama. O tam reikalingas gan tikslus operacinis stiprintuvas (op-amp) prie kurio būtų reikalingi ir tikslus rezistoriai.. Bet gerai kad Maxim-ic gamina specialiai tam skirtas mikroschemas, kurios išmatuoja tą įtampą ir paverčia ją skaitmeniniu signalu perduodama SPI sąsaja :)

iron

tam teko pasidaryti mažą plokštę, kurią būtų galima įstatyti į lituoklio rankeną. Kadangi termopora matuoja ne absoliučią temperatūrą o diferencinę, tai ji matuoja skirtuma tarp jos sujungtų skirtingų metalų galo (hot-junction) ir antrų galų (cold-junction) kuriuose matuojama įtampa. O šitas čipukas (MAX31855) yra cold-junction compensated – kas reiškia, kad jis matuoja absoliučią temperatūrą ir taip paskaišiuoją realią temperaturą hot-junction vietoje :) Toliau buvo pradėta projektuoti PCB.. Aišku schema kuriama tik galvoje :) ir iš galvos kuriama PCB tad šiam kartui schemos nepateiksiu, nes ji dar nenubraižyta :) Sistema susidėjo iš dviejų dalių. Tai priekinė panelė su žmogaus interfeisu :) kur atvaizduojama temperatūra ir nustatymai, taip pat įvestis, kuria reguliuojama temperatūra.

hardware

Pagrindinai temperatūra reguliuojama skaitmeniniu poteciometru (rotary encoder) kuris buvo panaudotas iš mikrobangų krosnelės :) privalumas tas, kad šitas rotary encoderis turi 24 impulsus per apsisukimą, kas labai padaro patogesnį temperatūros reguliavimą. Beto dar įdėjau 3 mygtukus, kuriais galima greitai pasirinkti nustayta temperatūrą. Nustačius temperatūra rotary encoderiu ir paspaudus kurį nors mygtuką ir ilgiau palaikius ta temperatūra išsaugoma Atmega eerpome, o paspaudus trumpai ta temperatūta nuskaitoma iš eerpom :) Visa bėda pas mane buvo tik ta kad tas encoderis iš mikrobangės jau buvo “pavargęs” ir buvo daug bounce efekto, tai temperatūra reguliuojasi gan klaikiai.. tai į priekį eina, tai atgal.. bet išardžius ir išvalius encoderi situacija žymiai pagerejo :) gaila tik kad tai buvo laikina, todėl reikės pirkti naują encoderį :) O šiaip nusistačius pagrindines darbnes temperatūras ir išsaugojus eerpome, tai retai ir bereikia naudoti encoderį :) Toliau norėjosi, kad valdant 7seg.  ekraniukus būtų išnaudojama mažiau atmega IO pinų :) todėl sugalvojau naudoti BCD – 7seg dispaly encoder.. kuris per puse sumažina naudojamu pinų. Gaila tik kad per vėlai pastebėjau, kad jis nelabai gražiai atvaizduoja skaičius “6″ ir “9″ (be uodegyčių) :) Bet kadangi PCB jau buvo padaryta tai teko palikt taip :) nors tai pataisyti nėra labai sunku.. tereikia dvieju AND gate loginių elementų :) Bet kaip REV 1  tai tiek to paliko taip :) Toliau buvo šiek tiek keblumų su tuo MAX čipuku.. Jis veikia ant 3.3V tai ir visą logiką dariau ant 3.3V, o mano programatorius dirba su 5V logika. Tai teko galvot kažką, o dar vieną užsakymą detalių nesinorėjo daryti. Tai pagalovjau padaryti su LED lygių keitimą. Ir pasitaikė įdėt žalius LED kurių įtampa mažesnė nei baltu. Todėl vis gavosi toks vaizdelis:

NewFile14

iš atmega matosi Clock signalas eina geras, o MAX lyg ir nori kažką atsakyti, bet kažkas slopina. :) Ir taip kol pastebėjau, kad tie LED čia viską maišo :) O juos išėmus vaizdas pasikeitė :) Tik čia jau žiurėjau Chip Select signalą ir DATA signalą:

NewFile17

Po šito jau pradėjo rodyti daug maž kambario temperatūrą :) ir darbai pajudėjo toliau. Prasidėjo korpuso darymas:

fr

ir galiausiai gavosi tokia dėžutė:

full

Kažkaip čia ir taip priskalžiau vežimą iš degtuko nors dar liko ir daug neskaldyta :) tai arba liks vėliasniam laikui jei kam bus įdomu arba liks pamiršti :D

Tags: , ,

7 Responses to “Savo gamybos Litavimo Stotelė”

  1. Polububijus says:

    Super straipsnis. Net kanifolija pakvipo beskaitant. Pats svajoju apie Weller WHS40 stotelę :)

  2. giedrius says:

    enkoderio triukšmų nėjo panaikinti programiškai ? Labai įdomu buvo skaityti, įdomiu keliu nueita, lauksiu tolimesnių straipsnių šia tema.

  3. Admin says:

    Bandžiau įvairių soft debounce variantų, bet nieko gero nesigavo.. pažiurėjus per skopa kaip atrodo signalai iš rotary encoderio, vaizdas buvo tikrai nekoks :) nevisada “nutempia” net iki GND o kartais isvis vien tik “kibirkščiavimas” :)

  4. Dovydas says:

    Patiko sprendimas naudoti MAX čipuką :)

    O kokio tipo termopora šiame lituoklyje? Nuo to priklauso max čipuko paskutinė raidė ;)

  5. Admin says:

    K tipo termopora :) čipas pagal tai ir parinktas :)

  6. Alis says:

    Gal kartais schema jau iseitu gauti? Idomiausia butu suzinoti kaip valdoma srove einanti i lituokli :)

  7. admin says:

    Schemos nebraižiau :) visa ji buvo galvoje :) ir dabar dar šiek tiek pamenu. Viskas ten paprasčiau nei atrodo. Vartotojo interfeisas ant kaikuriais Atmega IO pinais. O srovės valdymas labai paprastas.. Kadangi nėra nei PID kontrolės tai tiesiog kas kelias dešimt milisekundžių tikrinama temperatūra. Jei žemiau nustatytos – įjungiamas kaitinimas. Kai pasiekia temp. išjungiamas :) Kadangi temp. keitimasis ten nėra labai greitas tai ir temperatura gan pastovi būna. O valdoma tai per Triac (simistoriu) be jokio PWM.. tiesiog ON/OFF :)

Leave a Reply

You can add images to your comment by clicking here.

Spam Protection by WP-SpamFree